Korgių kailio priežiūra nesudėtinga. Sparčiai populiarėjant Valų korgių (pembrokų ir kardiganų) veislėms Lietuvoje, mano kirpykloje irgi po truputį atsiranda šių nuostabaus grožio klientų. Korgiams mes atliekame nukailinimo procedūrą. Tačiau tai tik viena, nors ir labai svarbi bei veiksminga, korgio kailio priežiūros dalis. Paaiškinsiu plačiau kaip prižiūrėti šių šunų kailį ištisus metus. Ir kodėl tai yra būtina.
Bet kokio šuns kailis – svarbus jo sveikatos išraiškos komponentas.
Korgiai – tai šunys-aviganiai, turintys dvigubą kailį, t.y. jų kailis susideda iš dviejų sluoksnių. Korgių kailio struktūra yra artimiausia nepretenzingos vokiečių aviganių veislės šunų kailiui.
Apatinis kailio sluoksnis – pavilnis – tai ploni, purūs, tankūs, minkšti ir švelnūs trumpi plaukeliai, esantys arčiausiai odos. Tai tarsi vilna, kuri turi apibrėžtą plauko augimo laiką, todėl pora kartų metuose ji pradeda slinkti. Kitaip tariant, šuo pradeda gausiai šertis. Šis sluoksnis puikiai sulaiko orą plauko kišenėlėse ir tokiu būdu izoliuoja šunį nuo išorinės temperatūros poveikio. Šio tipo kailio sluoksnis atlieka termoreguliatoriaus funkciją. Jis palaiko pastovią šuns kūno šiltą žiemą ir neleidža perkaisti vasarą.
Viršutinis sluoksnis – akuotas (kitaip dar vaninamas ašutu) – susideda iš standesnių elastingų ir kiek ilgesnių apsauginių plaukų, kurie saugo šunį nuo saulės spindulių, vabzdžių įkandimų ir drėgmės bei purvo. Tai taip pat puiki apsauga nuo karščio. Šis viršutinio kailio sluoksnio tipas pasižymi puikiomis vandenį atstumiančiomis savybėmis, todėl korgiams nebaisi net ir smarki liūtis. Užtenka gyvūnui gerai pasipurtyti, ir kailis kaip mat tampa vėl sausas ir švarus.
Korgio kailio būklė nusako šuns sveikatos būklę. Sveiko augintinio kailis turi būti tankus, elastingas, žvilgantis, ne per kietas, ne šiurkštus. Pats plauko ilgis gali šiek tik skirtis kiekvienam atskirai paimtam individui. Tą dažniausiai sąlygoja genetika. Kailio būklė priklauso nuo gyvenimo sąlygų, lyties, ir ypač – nuo mitybos.
Kailio spalva
Nors abiejų veislių kailio struktūra yra tokia pati, tačiau kailio spalvų gama yra vienas iš svarbių veislių išskirtinumo požymių.
Valų korgio pembruko spalvos: rauda, nuo šviesaus iki raudonmedžio, sabalinė, trispalvė, su baltomis dėmėmis ar be jų.
Valų korgio kardigano spalvų gama žymiai turtingesnė, tai spalvų spektras įprastai būdingas daugumai aviganių: Visų atspalvių rauda, trispalvė, sabalinė, tigriniai, marmurinė (blue-merle)-pilkas fonas, nuo šviesaus sidabrinio iki tamsaus asfalto, ant jo juodos dėmės, nuo visai mažų pavienių iki labai didelių, dengiančių didžiąją dalį šuns. Baltos spalvos dėmės leidžiamos tokios, kaip ir pembrukams, tačiau baltos spalvos gali būti daugiau.Tiksliai spalvas abiems veislės apibrėžia jų standartas, kuriame smulkiai aprašyta spalvų išdėstymas ir jų santykis su balta spalva.
Abiejų veislių šunų povilnė (apatinis sluoksnis) yra vienu ar keliais tonais šviesenė už viršutinio sluoksnio kailio (akuoto) spalvą.
Tai ką daryti, kai kailis slenka?
Pavasarį, šylant orams, korgio kailis pradeda keistis. Pradžioje tai pasireiškia intensyviu poplaukio šėrimusi. Ir nors šis procesas reikalauja didesnės nei įprasta kailio priežiūros, vis gi kažkokių ypatingai didelių sunkumų šeimininkams tai neturėtų sukelti. Korgių kailio priežiūra šėrimosi metu nesudėtinga. Tereikia tik įsigyti keletą įrankių ir skirti procesui šiek tiek laiko.Kailio neintensyvaus šėrimosi metu reikia kartą ar du per savaitę šunį krupščiai iššukuoti tinkamais įrankiais. Svarbiausia taisyklė – nelaukti, kol jūsų namai taps nukloti šuns plaukais, o šukuoti sistemingai visa šėrimosi laiką. Kad šis darbas neužimtų daug laiko ir būtų pakankamai rrezultatyvus, rekomenduoju įsigyti kelis tam skirtus įrankius:
- Šukas ilgais ne per tankiais metaliniais dantukais,
- Specialų šepetį-“slikerį” (angl. slicker) ilgais minkštais metaliniais smeigtukais,
- Šepetį natūraliais šeriais.
Dabar rinkoje yra didelis asortimentas pačių įvairiausių įrankių besišeriančio kailio pašalinimui. Ne visi jie geri ar pasiteisinę praktikoje, ir jų kaina nebūtinai visada nusako kokybę. Tad, prieš įsigyjant kokį nors įrankių komplektą, aš patarčiau pirmiausia pasikonsultuoti su veisėju, iš kurio pirkote šuniuką, arba su patirties turinčiu profesionaliu šunų kirpėju.
Jei nuspręsite užsukti pas mus su savo augintiniu, mielai pakonsultuosiu ir padėsiu pasirinkti teisingas kailio priežiūros priemones.
Korgiai-smalsūs, judrūs, stiprūs ir energingi šunys. Jie mėgsta landžioti po įvairius krūmynus, lakstyti pievomis, tad nenuostabu, kad ir į jų kailį prilenda įvairių smulkių žolyčių, šapukų ar sudžiuvusių lapų. Visą šį gėrį padeda pašalinti šukos ilgais metaliniais dantimis.
Smulkius sąvėlų rezginius panaikinkite minkšto “slikerio” (pudelistų pagrindinio įrankio) ilgais vingiuotais metaliniais smeigtukais pagalba.
Kad darbas būtų lengvesnis, o tuo pačiu ir šuniukui malonesnis, prieš pradėdami darbą kailį kiek sudrėkinkite, jį lengvai apipurkšdami vandeniu. Į vandenį aš rekomenduoju įpilti truputį plaukų kondicionieriaus. Toks vandens miksas suteiks kailiui šiek tiek slydimo šukuojant šepečiu. Ir tuo pačiu apsaugos plauką nuo kenksmingo fizinio šepečio poveikio (plaukų galiukai bei pats plauko kamienas bus apsaugoti nuo pažeidimų). Savo korgio kailį visada šukuokite atsargiai ir tik plauko augimo kryptimi.
Kailio iššukavimo šėrimosi metu procedūrą užbaikite šukavimu šepečiu natūraliais šeriais. Tik toks šepetys suteiks kailiui papildomo blizgesio, ir kailis atrodys žvilgantis ir sveikas, lyg nupoliruotas. Pigesni plastikiniais šeriais šepečiai šiam darbui visai netinkami, priešingai – kailį įelektrins.
Kaip pagalbinę priemonę šėrimosi metu dabar siūloma naudoti plačiai išreklamuotą įrankį – furminatorių. Aš nuoširdžiai nepatariu to daryti. Furminatorius duoda gerą momentinį efektą, tačiau jis ypač kenkia plauko struktūrai, nes jo metaliniai peiliukai padaryti taip, kad jie ‘šukuoja’ prieš plauko augimo kryptį. Aš manau, kad šis įrankis neįgudusio žmogaus rankose gali padaryti nepataisomos žalos ne tik kailiui, bet ir odai. Apie furminatoriaus pliusus ir minusus jau anksčiau rašiau.
Noriu jums priminti kelias taisykles:
- Korgio kailį reikia šukuoti bent kartą savaitėje ne šėrimosi metu. O dar geriau-jei atrasite laiko pašukuoti kelis kartus. Taisyklė paprasta – kuo dažniau šukuosite, tuo mažiau tai užims laiko. Ir, kas jau tikrai tiesa, – jūsų korgiui ši procedūra ims vis labiau patikti.
Šunys, kurie šukuojami retai, šukuotis nemėgsta, neretas jų, pamatęs šukas, bėga slėptis į saugią vietą.
- Aš manau, kad korgio kailį geriau šukuoti dažnai ir ne per daug intensyviai, nei retai, bet ypač kruopščiai ir ilgai.
Kailio paruošimas parodai
Jei jūsų korgio kailis buvo sistemingai prižiūrimas, atrodo žvilgantis ir sveikas, paruošimas parodai neužims daug laiko, tačiau yra tam tikrų niuansų, aprašytų oficialiame veislės standarte. Manau, pirmam kartui verta atvykti pas mus, stebėti, kaip tai daroma, ir mokytis, kad sekantį kartą jau sugebėtumėte paruoštį savo augintinio kailį patys.
Svarbu. Prie visų higienos procedūrų (ne tik kailio šukavimo) korgį pratinkite kuo anksčiau.
Maudymas
Korgiai iš esmės – švarūs šunys, nes jų kailis padengtas žvilgančia apsaugine riebaline plėvele, gerai atstumiančia nešvarumus. Sveiko korgio kailis “šuns” kvapo neturi. Todėl dažnai, nesant būtino reikalo,maudyti jų nereikia. Tačiau Lietuvos orai tampa vis labiau nenusakomi, vis dažnesnės gausios vasarinės liūtys. Mūsų miestų šaligatviai, ypač rudenį ir žiemą, irgi nepasižymi ypatinga švara. O ką jau kalbėti, jei jūs gyvenate kaime! Be to, kartais nutinka, kad korgiai prikrečia nenumatytų išdaigų. Pavyzdžiui, “išsimaudo” nešvariame tvenkinyje ar išsivolioja į šuns kaką. Korgiai-trumpakojai todėl šie šunys greičiau, nei jų ilgakojai broliai, išsitepa apatinę korpuso dalį. Tuomet juos tenka dažniau maudyti. Maudyti korgius reikia kailio tipui tinkamu šampūnu.
Korgio dvigubas kailis, kaip jau žinote, nelinkęs greit peršlapti, tad jo maudymas – ilga procedūra. Kailį gerai sušlapinkite stipria drungno (ne per karšto!) vandens srove. Po to gerai įmasažuokite iš anksto atskiram inde tinkamu santykiu atskiestą šampūną. Kelias minute palaikykite. Gerai išskalaukite šampūną. Jei reikia-dar kartą pakartokite.
Kailį būtina 5-10 minučių palaikyti kondicionieriuje (taip pamaitinama oda ir uždaromi plauko kamieno žvyneliai). Apie tai, kaip parinkti jūsų korgiui tinkamą šampūną ir kondicionierių skaitykite čia.
Kailį džiovinkite fenu stipria šilto, bet ne nekaršto oro srove. Korgio kailis yra labai tankus, todėl džiūsta ilgai. Kirpyklose korgių kailis išpučiamas supergalingais fenais. Tačiau ne bėda, jei tokio neturite. Džiovinkite savo fenu, tiesiog gerokai ilgiau užtruksite. Labai svarbu, kad korgio kailis pilnai išdžiūtų iki naktinio miego, nes ilgai užsilikusi kailyje drėgmė gali sukelti odos egzemą ar iššutimus. Be to – šiltas drėgnas šuns povilnės kailis – tikras rojus, kuriame mėgsta daugintis žalingos bakterijos.
Beje, kai kurie korgių šeimininkai puikiai išpučia atsipalaidavusį korgių poplaukį ar smulkius viršutinio kailio sluoksnio nešvarumus dulkių siurbliu. Pabandykite ir jūs. Žinoma, pradėkite nuo mažiausio galingumo, pamažu jį didindami, jei jūsų augintinis toleruoja tokį procesą.
Baigėte visas procedūras ir ketinate eiti ilsėtis? Stop! Dabar apžiūrėkite savo korgį. Ar jo kailis, užbaigus visas procedūras, atrodo sveikas, žvilgantis, tankus? O gal neblizga ir atrodo skurdžiai? Įleiskite pirštus giliai į kailį ir pamažėle braukite rankomis prieš kailio augimo kryptį, kad pamatytumėte pilną vaizdą iki pat odos. Sveiko šuns oda po šukavimo ir maudymosi neturi būti paraudusi, joje neturi būti jokių apnašų, luobelių ar spuogelių. Paverskite šunį ant nugaros. Apžiūrėkite papilvės odą. Jei ji švari, neparaudusi – viskas tvarkoje. Dabar procedūra baigta! Jei šuns odos būklė jums kelia įtarimų, gali būti, kad užteks tik pakeisti mitybą, tačiau gali būti ir rimtesnių priežasčių. Todėl būtinai pasikonsultuokite su savo šuns veisėju arba apsilankykite vet. klinikoje. Apie tai, kad jūsų korgio nagus reikia pastoviai trumpinti bei rūpintis ausų ir dantų higiena, tikiuosi, ir taip suprantate. Juk mylite savo augintinį.
Nuotraukoje viršuje – Valų korgis pembrukas SMAGLICZKA LISIURA. Veisėja – p. Ana Redlicka (Lenkija)
Jūsų JB
