Kailis yra viena iš svarbiausių lagotto savybių. Jis visada turi būti natūralios, truputį „kaimiškos” išvaizdos ir atrodyti tarsi ne per daug prižiūrėtas. Palietus ranka turėtų jaustis vilnonė tekstūra – šiurkštumas arba minkštumas, priklausomai nuo spalvos ir amžiaus. Lagotto kailis yra tankus, dvigubas, garbiniuotas ir labai sukrus. Garbanos tvirtos, susipynę tarpusavyje ir tolygiai paskirstytos tiek visame kūne, tiek ir ant kojų. Tik ant galvos garbanos yra ne tokios sukrios, laisviau krentančios. Lagotto galvą puošia gausūs ūsai, tanki barzda ir antakiai. Net skruostai padengti tvirtais storais plaukais. Dėl savo unikalios sandaros kailis yra nepaprastai atsparus vandeniui, todėl net ir žiemą šie šunys gali drąsiai plaukioti.
Lagotto šuniukų ir jaunų šunų kailis yra minkštas, ir jis paprastai nėra labai garbanotas. Šuniukui bręstant kailio struktūra pamažu keičiasi. Kailio tikroji struktūra bei sukrumas atsiranda pasiekus maždaug vienerių metų amžių (kartais ir vėliau). Pirmiausia tą galima pastebėti kryžiaus ir juosmens srityje, kur kailis tampa šiurkštus ir pradeda garbanotis . Vėliausiai kailis keičiasi ant galūnių ir galvos.
Kailio spalva. Visų veislių dinamiką šiek tiek įtakoja ir mados. Kalbant apie lagotto kailio spalvas, ta irgi galima pastebėti. Tačiau, norint išsaugoti šunų genofondą, būtina žinoti, kokia buvo tikroji, originali, lagotto kailio spalva senovėje, o taip pat kokie spalvos pokyčiai vyko palyginti neseniai, prieš kelis dešimtmečius.
Kadangi ši veislė yra labai labai sena, tikrų duomenų apie kailio spalvą nėra. Tačiau kai kurie veislės tyrinėtojų duomenys leidžia daryti išvadą, kad originalios lagotto kailio spalvos buvo balta, balta su oranžinėmis dėmėmis ir balta su rudomis dėmėmis (dominuojant baltai spalvai).Tą galima nesunkiai paaiškinti. Šie šunys yra darbiniai. Ir jie dažniausiai dirba lauke arba naktį, arba anksti ryte, t.y. kai tamsu. Tokiomis sąlygomis šviesaus kailio šunį yra lengva stebėti darbuojantis.
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad ruda kailio spalva atsirado lagotto kryžminant su kitais vandens grupės šunimis. Ši spalva prieš kurį laiką tapo madinga ir paplito lagotto mylėtojų tarpe. Kita nuomonė yra ta, kad gal būt tiesiog rudos spalvos genas savaime sustiprėjo per kelias kartas, nes visa laiką buvo greta kaip recesyvinis.
Šiandien visos spalvos yra vienodai priimtinos, tiek šviesus, tiek tamsus kailis turi savo gerbėjus ir sunku pasakyti, kuris jų dominuoja. Parodų ringuose matome įvairių atspalvių šunis. Taigi, čia išvardinsiu standartines kailio spalvas, kurias ir man ne kartą teko matyti ar vertinti parodose: beveik balta ir grynai balta, balta su rudomis ar oranžinėmis dėmėmis, rudai žila, ruda (įvairių atspalvių) – su balta arba be jos, oranžinė įvairių atspalvių, rusva. Kai kurie šunys turi rudą arba tamsiai rudą kaukę.
Turiu pastebėti, jog šviesus kailis , jį palietus ranka, atrodo truputį švelnesnis ir ne toks tankus.
Lagotto šuniuko kailis. Norint turėti gražų, teisingos struktūros ir tinkamo sukrumo lagotto kailį, juo pradedama rūpintis jau ankstyvoje vaikystėje. Nuo septynių savaičių amžiaus šuniuko kailį reikia šukuoti kas kelias dienas vidutinio retumo metalinėmis, skirtomis pudelių kailio priežiūrai, šukomis. Nuo 10 iki 12 savaičių galvos ir kūno plaukai patrumpinami iki 2 cm.Uodegos plaukai patrumpinami šiek tiek daugiau (maždaug iki 1 cm ilgio).
Mašinėle kailį pirmą kartą patartina kirpti šuniukui sukakus 5 mėnesiams. Plaukų ilgį kerpant nusako kailio struktūra. Labai minkštą kailį galima kirpti pakankamai trumpai, atsižvelgiant, žinoma, į metų laiką. Dažnas kirpimas paskatins greitesnį teisingos struktūros lagotto kailio augimą ir plauko sukrumą.
Šios veislės kailis formuojasi ir bręsta ilgai, kartais prireikia dažnesnio kirpimo pimuosius du augimo metus.
Suaugusio lagotto kailio priežiūra. 
Šie šunys plaukų nebarsto, jų kailis nesišeria. Tačiau lagotto garbanėlės yra labai tankiai tarpusavyje susipynę ir linkę veltis, sušokant į kaltūnus. Todėl dirbantys šunys yra kerpami trumpai 2-3 kart metuose, taip išvengiant susikaltūnavimo. Šunys, kurie demonstruojami parodų ringuose, kerpami trumpai iki pagrindinės parodos likus apie 10 mėnesių, o po to jau prieš pat parodą trumpinami dar kartą, paliekant ilgesnį kailį. Parodinio šuns kailio ilgis paprastai siekia apie 4 cm (ištiesus garbaną), nuo kūno kailis būna atstojęs apie 2 cm. Jokie dredai neleistini. Tik garbanos! Kailio ruošimas parodai reikalauja tam tikrų įgūdžių bei žinių, todėl, jei dar nesate patyręs “parodistas”, verta apsilankyti kirpykloje, kad parodoje netektų nusivilti. Jei išsirinksite mūsų kirpyklą, mielai pakonsultuosiu, parodysiu kokiomis priemonėmis ir kokia kosmetika reiktų ruošti jūsų augintinio kailį.
Kerpant lagotto namuose reikia įvertinti, kad kailis ant lagotto galvos auga nepaprastai lėtai, tad jo mašinėle kirpti nereikėtų. Kailis virš akių trumpinamas žirklėmis. Be to, kailis ant galvos atlieka savo apsauginę funkciją dirbant šuniui lauke. Tas pats pasakytina ir apie kailio ant uodegos trumpinimą. Juk lagotto “grybauja” dažniausiai įvairiuose tankiuose krūmynuose ir miškingose vietovėse, todėl šių šunų akys, lūpos, ausys, lytiniai bei šalinimo organai turi būti itin gerai apsaugoti.
Jei pasiryšite lagotto kailį ruošti parodai namuose, turite žinoti pagrindinę taisyklę: kailis neturi būti pernelyg stilizuotas, jis jokiu būdu neturi priminti pudelio arba garbanotojo bišono! Lagotto yra pirmiausia -darbinis šuo, todėl kailis turi tik pakartoti šuns pagrindines eksterjero linijas, suteikdamas jam kiek gruboką išvaizdą. Už „pudelinę“ lagotto išvaizdą parodoje stipriai mažinamas įvertinimas (iki diskvalifikacijos).
Svarbu. Prieš maudymą lagotto būtina gerai iššukuoti retomis šukomis ir specialiu šepečiu, nepaliekant sąvėlų. Po maudymo niekada nešukuokite drėgno kailio nei šukomis, nei pudeliniu šepečiu, nes sunaikinsite garbanėles. Lagotto kailis džiovinamas natūraliai, nenaudojant feno- išpūtėjo. Kokie šampūnai ir kondicionieriai geriausiai tinka šių šunų kailiui paaiškinsiu, jei tik norėsite daugiau sužinoti po jūsų augintinio apsilankymo kirpykloje.
Manęs dažnai klausia veislės mylėtojai, kaip dažnai reikia kirpti šių šunų kailį. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo jūsų poreikio. Vienoks periodiškumas ir kosmetikos priemonių rinkinys yra kirpimui „namams“, kitoks – ruošimui parodoms. Ir dar kitoks – darbiniams , apmokytiems ieškoti triufelių, šunims. Apibendrinant, lagotto kerpamas maždaug kas 3-4 mėnesiai, neskaitant pagrindinio kasmetinio kirpimo labai trumpai. Kiekvienu mano išvardintu atveju plauko ilgis ant korpuso ir galvos paliekamas skirtingas.
Lagotto yra labai aktyvus, energingas šuo, mėgstantis plaukioti, bėgioti po krūmynus-šabakštynus, o vienas jo mėgstamiausių užsiėmimų – gilių vertikalių duobių kasimas. Tad maudyti lagotas tenka dažnai, ypač barzdą ir kojas.
Nuotraukoje viršuje – veislyno Raudonasis koralas FCI šuo. Apsilankykite veislyne!
Norite sužinoti daugiau? Skaitykite naujausią lagotto veislei skirtą išsamią apžvalgą, iliustruotą išskirtiniais video vaizdais bei istorinėmis iliustracijomis.
Jūsų J.B.
